Kiekvienas moksleivis, besiruošiantis brandos egzaminams visiškai sutiktų bei pripažintų net ir visuomenėje plačiai paplitusią mintį, kad brandos egzaminai tikrai ne visada tinkamai atspindi visus turimus mokinio gebėjimus bei žinias ir negana to, brandos egzaminai patikrina tik momentines žinias, kurios dažnai yra nulemiamos sėkmės. Taigi visai neseniai, 2018 m. švietimo sistema pasipildė naujovėmis – mokyklose šalia brandos egzaminų atsirado visiškai naujas moksleivių žinių tikrinimo būdas – brandos darbas.
Įprastai iki šiol brandos darbai labiausiai buvo siejami su universitetuose studentų tikrinamomis žiniomis, kada studentai rašo mokslinius darbus taip įgaudami bakalauro ar magistro diplomus. Tačiau ši naujovė, brandos darbas, pasirodęs mokyklose taip pat puikiai tinka bei turi savų pliusų moksleivių žinių tikrinimo atžvilgiu.
Tad kas yra tas brandos darbas? Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą brandos darbo programą, brandos darbu yra laikomas vidurinio ugdymo programos mokinio arba netgi keleto mokinių komandos ilgalaikis darbas, rengiamas ugdymo proceso metu, brandos darbo rengimą pradedant jau III arba IV gimnazijos klasėje. Brandos darbą taip pat galima suprasti ir kaip mokyklinio egzamino atitikmenį, kurį tinkamai parengus ir pristačius, pasirinkto dalyko brandos darbas yra užskaitomas, kaip vienas išlaikytas egzaminas, už kurį universitete ar kolegijoje gavus gerą įvertinimą prie stojamojo balo gali būti pridėti 0,25 balo. Svarbu paminėti tai, kad ši naujovė – brandos darbo rengimas – nėra privalomas darbas, kadangi kaip jau ir buvo minėta, brandos darbas – tai egzamino alternatyva pasirinktam besimokomam dalykui, kaip kad fizika, chemija, istorija ir pan.
Akivaizdu, kad brandos darbą rengiant reikalinga atsižvelgti į brandos darbo rengimo veiklos pobūdį. Net jeigu tai ir yra brandos egzamino alternatyva, brados darbo principai skiriasi. Taigi pagal veiklos pobūdį brandos darbo metu gali būti atliekamas tyrimas arba kuriamas tam tikras produktas. Tyrimo brandos darbe atžvilgiu, atliekamas arba teorinis, arba empirinis, labiau praktinis, tyrimas. Tad akivaizdu, kad teorinis tyrimas reikalauja išsamaus šaltinių tyrinėjimo, analizavimo, lyginimo bei apibendrinimo. Na, o empirinis tyrimas tokiu atveju gali būti suprantamas kaip kontaktavimas tyrėjui bei tiriamam objektui. Pagrindinė empirinio tyrimo metodika – stebėjimas, eksperimentavimas bei apklausa.
Kitu atveju galima kurti produktą – unikalų ir konkretų moksleivio vykdytos veiklos rezultatą, susijusį su dalyku, kuriam rengiamas brandos darbas. Tai gali būti įvairios duomenų bazės, išsami šaltinių analizė ar kt. pasirinktas produktas. Produkto kūrimo atveju ruošiamame moksleivio brandos darbe yra pristatomas išsamus veiklų, kurios buvo įgyvendintos kuriant produktą, aprašymas ir darbo planas su svarbiausiais veiklos etapais bei unikaliais rezultatais.
Tad sužinojus esminius brandos darbo mokyklose principus, kyla klausimas – kokia brandos darbo, kaip mokyklinio egzamino alternatyvos esminė nauda? Naudų galima įžvelgti išties nemažai. Pirmiausia, pagal brandos darbo programą, brandos darbo rengimas suteikia moksleiviams unikalią galimybę parodyti savo žinias vienoje ar kitoje srityje, taip suteikiant ir galimybę mokytojams patikrinti ir įvertinti mokinio dalykines ir bendrąsias kompetencijas, taip pat sudaryti mokiniui galimybę laisvai pasirinkti geriausiai jo gebėjimus, poreikius ir interesus atitinkančią brandos darbo idėją, savarankiškai tyrinėti, analizuoti, sukurti ir pristatyti savo veiklos rezultatus. Negana to, brandos darbo rengimas gali suteikti informacijos ar žinių mokiniui specializuojantis tam tikroje mokslo srityje arba ieškant ateities perspektyvų.