Brandos darbo pagrindinis ir esminis dalykas – iš pradžių žinoti bent jau preliminarią brandos darbo temą. Jeigu ją jau turite, pats laikas keliauti prie sudėtingesnės, sudėtinės brandos darbo dalies – turinio kūrimo.
Turinys gali atrodyti kaip paprastas antraščių sąrašas, tačiau turinys, vis tik, yra brandos darbo planas, kuriame surašyta, kokie aspektai yra nagrinėjami bei aprašomi. Šie aspektai yra tarsi pasirinktos temos argumentavimas, kuris atsiskleidžia brandos darbo eigoje.
Tad kuriant turinį, pirmiausia yra svarbu išsigryninti savo sugalvotą idėją arba kitaip tariant – iškomunikuoti ją taip, kad tiek pats moksleivis, tiek vertintojas įžvelgtų rengiamos brandos darbo prasmingumą. Šios idėjos nagrinėjimas ir išgryninimas yra moksleivio brandos darbo sumanymo sukonkretinimas ir pateikimas suprantamai. Taigi kuriant turinį, šią brandos darbo idėją išgryninti galima aprašant savo projektą/idėją.
Aprašyti idėją galima rišliu tekstu arba konkrečiais punktais (labiau būdinga gamtos mokslų brandos darbams). Ypač sudėtingų ir griežtų reikalavimų brandos darbo aprašymui nėra.
Tad pirmiausia galima aptarti rašinėlio tipo brandos darbo idėjos išgryninimą. Toks rašinėlis turi būti sudarytas iš preliminariai 20-30 sakinių, kurie atspindėtų, kas moksleivį paskatino imtis brandos darbo būtent šia tema, kokio pobūdžio veikla bus užsiimama šiame brandos darbe, kaip preliminariai planuojama šią veiklą atlikti, kuo šio brandos darbo rengimas bei netgi jo pasiekti rezultatai gali būti naudingi pačiam moksleiviui ir aplinkai, kokios bus platesnės šio brandos darbo pritaikymo galimybės. Kitaip tariant, tokio rašinėlio tipo brandos darbo idėjos išgryninimu tekstu vertintojui argumentuojama apie šio brandos darbo idėjos reikšmingumą, aktualumą bei perspektyvas.
Visų antra, egzistuoja ir kitas brandos darbo idėjos išgryninimo tipas. Tai ne rišlus rašinėlis, argumentuojantis brandos darbo idėją, tačiau konkretūs, struktūrizuoti punktai, punktais išdėstyti argumentai apie brandos darbo idėją. Toks argumentavimo tipas labiausiai tinka tiems, kam sunkiau rašyti rišlius tekstus bei tiems, kas renkasi brandos darbą rašyti tiksliųjų mokslų dalykams, kaip kad chemija, fizika ar biologija. Tad trumpai tariant, argumentuojant punktais, informacija nors ir nėra rišli, tačiau ji konkreti ir tikslinga. Kartais tokiu būdų argumentuojant brandos darbo idėjos pasirinkimą, argumentai atrodo kur kas aiškesni ir detalesni, atskleidžiantys tik tai, kas svarbiausia šiam brandos darbui. Tad punktais argumentuojant idėją taip pat stengiamas išsakyti brandos darbo idėjos pasirinkimo motyvus, planuojamą veiklą, darbo reikšmingumą, aktualumą ir galimas perspektyvas.
Šie du idėjos išgryninimo būdus sieja ta pati idėja, tačiau skirtinga pateiktis vizualiu atžvilgiu.
Taigi, kai jau brandos darbo idėja yra išgryninta bei argumentuotai pateikta, labai svarbus ir dar vienas iš pradinių brandos darbo etapų – tai brandos darbo tikslo formulavimas. Šiuo atveju brandos darbo tikslą galima suvokti kaip tam tikrą siekį arba tikėtiną veiklos (šiuo atveju brandos darbo veiklos) rezultatą. Tad tikslas brandos darbe, kaip ir bet kuriame rašto darbe, siekiančiame kryptingai išnagrinėti vieną konkrečią idėją, yra tik vienas. Tad brandos darbe šis tikslas turi būti aprašytas vienu sakiniu, iš kurio tampa akivaizdu, kokia yra pagrindinė brandos darbo siekiamybė. Taigi brandos darbe pateikiant tikslą, jame turi būti pateikta tik svarbiausia informacija, kurią norima išryškinti dėl bendro brandos darbo prasmingumo ir reikšmingumo suvokimo. Tačiau nurodant darbo tikslą nereikėtų rašyti itin tikslių ir konkrečių duomenų, kaip kad statistiniai duomenys. Tikslas šiuo atveju yra labiau orientuotas į kokybinius, o ne kiekybinius duomenis. Pvz.: „Remiantis laboratoriniais tyrimais atskleisti energetinių gėrimų žalą žmogaus organizmui“ ir kt.
Na, o kai jau brandos darbe figūruoja išsikeltas konkretus tikslas, būtent pagal jį galima pradėti formuluoti uždavinius, padėsiančius įgyvendinti išsikeltą tikslą. Tad pagal darbo tikslą keliami uždaviniai yra tam tikri konkretūs veiksmai. Taigi kiekvienas išsikeliamas uždavinys turi konkrečią užduotį. Svarbu, kad užduotis būtų nurodoma tiksliai, aiškiai, konkrečiai ir svarbiausia – kad būtų įgyvendinama bei nebūtų bendresnė už jau anksčiau išsikeltą tikslą.
Taip pat svarbu žinoti, kad nėra tikslaus, tinkamo bei reikalaujamo uždavinių skaičiaus. Uždavinių yra keliama tiek, kiek dažniausiai aprėpiama probleminių klausimų, tad dažniausiai uždavinių dažniausiai būna 3-4. Svarbu paminėti ir tai, kad kiekvienas keliamas brandos darbe uždavinys turi būti orientuotas į tarpinį rezultatą, todėl jis turi būti formuluojamas į siekiamą rezultatą nukreipta forma, pvz.: „ ištirti, išanalizuoti ir kt.. Tad šie uždaviniai turi atskleisti brandos darbo esmę, metodiką ar net veiklas bei turi eiti nuosekliai, kadangi būtent pagal šiuos keliamus uždavinius bus formuluojamos brandos darbo temos bei potemės, atsispindinčios turinyje. Pirmiausia pateikiami uždaviniai, susiję su teorine dalimi, o po jų seka uždaviniai, orientuoti į empirinę dalį.
Tad kai jau pagaliau brandos darbe yra užfiksuotas brandos darbo tikslas bei uždaviniai, susiduriama su kitu etapu – tikslo bei uždavinių įgyvendinimu. Tad kokiais metodais ir principais reikėtų brandos darbe įgyvendinti tikslą bei uždavinius?
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra metodas. Metodas šiuo atveju yra tam tikras veikimo būdas bei tam tikra veikimo tvarka, siekiant pasiekti ilgalaikį siekį – tikslą bei trumpalaikius siekius – uždavinius. Metodų šiems aspektams pasiekti gali būti pačių įvairiausių, tad pačius tinkamiausius pasirenka brandos darbo vykdytojas – mokinys.
Tad tam, kad atrasti tinkamiausius metodus savo brandos darbo tikslui bei uždaviniams pasiekti, svarbu atsižvelgti į tokius aspektus, kaip ir jau minėti darbo tikslas bei uždaviniai, laiko, žmonių, finansinius bei kitus galimus išteklius, reikalingos informacijos prieinamumą ir gausumą, realizavimo sąlygas, aplinkybes ir, žinoma, etines, moralines bei teisines normas, kurios užtikrina saugumą bei įstatymais nedraudžiamą veiklą.
Pavyzdžiui, kai kalbama apie metodus, dažniausiai naudojami metodai tikslui bei uždaviniams pasiekti yra šie: stebėjimas, tyrimas, eksperimentas, atvejo tyrimas, apklausa raštu arba žodžiu, interviu, šaltinių ar dokumentų analizė, lyginimas, reklama ar agitacija, gamyba ar kūryba, konstravimas, modeliavimas, pristatymas, projektavimas, projektinė veikla, proceso organizavimas.